Eismo įvykių statistika Lietuvoje

Kaip eismo įvykių statistika daro įtaką jų skaičiui?  

Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.  

Kaip eismo įvykių statistika gali padaryti įtaką jų skaičiui? Pastaroji vedama ne tik tam, kad žinotume kiek eismo įvykių įvyko. Eismo įvykių statistika vedama tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir avarijų bei kitų autoįvykių kiekį sumažintume. Mažiau avarijų – mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų. LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) iki šiol naudoja metodą, kuris vadinamas „5 kodėl“. Naudojant šį metodą yra siekiama nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė, nustatomos tikslios priežastys. Po viso šio proceso, LTSA pateikia rekomendacijas, kaip elgtis, kad ateityje tokie eismo įvykiai nesikartotų. 

Kokios dažniausios avarijų priežastys, kurias nurodo eismo įvykių statistika Lietuvoje? 

• Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Kas yra netinkamas vairuotojo elgesys? Tai neatidumas lenkiant, chuliganiškas vairavimas, skubėjimas, kelio dangos neįvertinimas, įvairūs pašaliniai veiksmai (mobiliojo ryšio priemonių naudojimas, valgymas).  
• Dalyvavimas eisme apsvaigus – viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar netgi tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.  
• Greičio viršijimas yra taip pat viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisias metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės.  
• Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos – pėsčiųjų neatidumas, prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis). Apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų pėstieji gali nesiorientuoti aplinkoje, įžengti į kelią nepastebėję atvažiuojančios transporto priemonės. 
• Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Pavyzdžiui, vietos, kuriose neįrengti dviračių arba pėsčiųjų takai arba netinkamai veikiantys šviesoforai, nepakankamas apšvietimas tamsiuoju paros metu, netinkamai įrengtas kelkraštis ir panašūs veiksniai. 
• Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi. Rečiau pasitaiko, tačiau statistikoje minimos avarijos, kurios kilo dėl netinkamos techninės būklės automobilių, kurių iš viso negalima eksploatuoti. 
• Oro sąlygos, meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje. Slidi kelio danga dėl lietaus, ledo, sniego arba mažas matomumas dėl stipraus lietaus ar snygio gali sukelti problemų, tad rekomenduojama vairuoti labai atidžiai, o reikalui esant – iš viso sustoti. 
• Prasta kelio danga vis rečiau pasitaikanti problema kelyje, tačiau vis dar išlieka vienas kitas autoįvykis, kurį mini eismo įvykių statistika. 

Kokios priemonės siūlomos siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių Lietuvoje? 

LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis. Keletas iš priemonių, kurios padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių kelyje: 

• Didesnis policijos reidų kiekis. 
• Įvairių švietimo akcijų, susijusių su eismu, didinimas. 
• Baudžiamosios atsakomybės įvedimas už tam tikrus šiurkščius KET pažeidimus. 
• Kitokių nuobaudų įvedimas, kurias galima būtų pasirinkti vietoje baudos ar teisės vairuoti atėmimo. 
• Saugos priemonių naudojimo skatinimas (ypatingai paspirtukais, dviračiais važiuojantiems). 
• Platesnės teorijos temos besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokos slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.  

“Kaip išmokti vairuoti taip, kad nepatekčiau į kelių eismo įvykių statistiką?” 

Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę. Vienas netinkamas sprendimas kelyje gali tapti mirtinu, tad vairuokite jausdami atsakomybę už savo bei kitų eismo dalyvių gyvybę. Vairavimo mokykla Vilniuje MEALDA stengiasi labai tiksliai išdėstyti visą teorinę dalį apie autoįvykius bei jų prevenciją ir paruošti psichologiškai stiprius, užtikrintus vairuotojus. 

 

UŽSIREGISTRUOKITE Į KURSUS JAU DABAR!

VAIRAVIMO KURSAI VILNIUJE – MEALDA

Nori vairuoti kaip tikras profesionalas?

Susisiekime telefonu (8 5) 2137559 arba el. paštu info@mealda.lt